Nuo 2024 m. liepos 1 d. įsigalios nauji reikalavimai, įpareigojantys visus darbdavius registruoti savo darbuotojų kasdienį darbo laiką elektroninėje sistemoje. Šia įstatymo pataisa siekiama užtikrinti, kad būtų laikomasi galiojančių pertraukų, poilsio laiko taisyklių ir maksimalių darbo savaitės valandų skaičiaus.
Šiuo metu įprastinis darbo laikas Danijoje yra 37 valandos per savaitę, o maksimali leistina darbo laiko trukmė per savaitę – 48 valandos. Dirbantiems pagal kolektyvines sutartis, maksimalus darbo laikas gali būti pratęstas iki 60 valandų per savaitę, tačiau tai galioja tik tuo atveju, jei darbuotojams bus suteiktas papildomas poilsio laikas.
Šios darbo laiko įstatymo pataisos, leis Danijos valstybei lengviau identifikuoti viršvalandžių pažeidimus, bei padės užkirsti kelią galimiems darbuotojų išnaudojimo atvejams.
Darbo valandų registravimo proceso paaiškinimai
Siekiant supaprastinti registravimo procesą, Danijos vyriausybė patvirtino du esminius patikslinimus:
- Įstatymo pataisoje reikalaujama registruoti tik darbuotojų bendrą darbo dienos laiką, nenurodant, kuriuo metu darbas buvo atliktas.
- Darbuotojai privalės registruoti tik nukrypimus nuo numatyto darbo laiko.
Tai reiškia, kad darbdaviai galės iš anksto užpildyti darbuotojų suplanuotas darbo valandas, o darbuotojams beliks patvirtinti šias valandas, ir jeigu buvo išdirbta daugiau valandų užregistruoti viršvalandžius.
Pagrindiniai darbo valandų registravimo sistemos reikalavimai
Įstatymas įpareigoja darbdavius pasirinkti darbo valandų registravimo sistemą, kuri:
- Leidžia fiksuoti individualių darbuotojų darbo valandas: Sistema turi leisti registruoti kiekvieno darbuotojo kasdienes darbo valandas.
- Suteikia prieigą darbuotojams prie jų duomenų sistemoje: Darbuotojai turi turėti galimybę peržiūrėti savo registruoto darbo laiko duomenis.
- Suteikia teisę darbo inspekcijai tikrinti registruotus duomenis: Darbo inspekcija turi turėti teisę bet kada patikrinti darbdavio darbo laiko registravimo sistemą ir duomenis.
- Atitinka IT saugos priemones, bei užtikrina duomenų konfidencialumą: Darbdavio pasirinkta darbo laiko registravimo sistema turi atitikti visus galiojančius duomenų apsaugos reikalavimus ir užtikrinti, kad registruoti duomenys būtų apsaugoti nuo neteisėtos prieigos.
Taip pat svarbu paminėti, kad darbdavys privalo saugoti visus registruotus darbo laiko duomenis penkerius metus nuo jų registracijos datos.
Išimtys
Darbo laiko registravimo reikalavimas netaikomas taip vadinamiems „savarankiškiems organizatoriams (selvtilrettelæggere)“. Darbuotojas laikomas „savarankišku organizatoriumi“, jei jis atitinka vieną iš šių kriterijų:
- Savarankiškai planuoja savo darbo laiką: Darbuotojas turi visišką laisvę spręsti, kada ir kiek dirbti.
- Dėl išskirtinio darbo pobūdžio jo darbo laikas negali būti tiksliai išmatuotas ar iš anksto nustatytas. T.y. darbo pobūdis yra toks, kad neįmanoma tiksliai numatyti, kiek laiko užtruks atlikti užduotis.
Pavyzdžiui, „savarankiškais organizatoriais“ gali būti laikomi:
- Aukštesnių pareigų darbuotojai, kurie atlieka vadovaujamojo pobūdžio darbą ir nėra įpareigoti laikytis iš anksto nustatyto darbo laiko.
- Teisininkai, advokatai ir kiti konsultantai, kurie dirba su klientais pagal individualius projektus.
Svarbu pažymėti, kad darbdavys turi įrodyti, jog darbuotojas atitinka „savarankiško organizatoriaus“ kriterijus. Tai reiškia, kad darbdavys turi turėti dokumentus, patvirtinančius, darbuotojo darbo pobūdį. Taip pat, darbo sutartyje turėtų būti nurodyta, kad darbuotojas yra laikomas „savarankišku organizatoriumi” ir dėl to jis yra atleistas nuo darbo laiko registravimo.
Darbuotojų supažindinimas su naujais įsigaliojimais
Darbdaviai privalo paruošti įmonės darbo laiko registravimo politikos dokumentus, kuriuose aiškiai informuotų darbuotojus apie: darbo laiko apibrėžimą, registravimo metodą, duomenų saugojimą, darbuotojų teises, bei galimas sankcijas. Darbdavys taip pat turėtų apibrėžti savo įsipareigojimus ir veiksmus, kurių imsis, siekdamas užtikrinti, kad darbuotojai laikytųsi darbo laiko ir poilsio laiko įstatymo.
Darbo laiko registravimo taisyklių nesilaikymo pasėkmės
Įmonėms, nesilaikančioms darbo laiko įstatymo pataisų, gali grėsti įvairios finansinės nuobaudos.
Pavyzdžiui, jei darbuotojas viršijo maksimalų leistiną savaitinį darbo valandų skaičių, jam gali būti priteista kompensacija. Tokio pobūdžio kompensacijos gali siekti 25.000 – 50.000 kronų, o tam tikrais atvejais ir daugiau. Taip pat, už darbuotojo poilsio laiko taisyklių nepaisymą darbo inspekcija gali skirti papildomas sankcijas ir nuobaudas. Bei nepamirškime duomenų saugumo reikalavimų pažeidimų, baudos už šiuos nusižengimus gali siekti iki 4% metinės apyvartos.
Pabaigai,
Atsižvelgiant į tai, kad nauji reikalavimai įsigalios jau 2024 m. liepos 1 d., raginame darbdavius kuo skubiau pradėti elektroninės darbo laiko registravimo sistemos paieškas ir įvedimą. Laiku pradėtas pasiruošimas leis išvengti paskutinės minutės skubėjimo ir užtikrins sklandų perėjimą prie naujos sistemos.